Namuose stalinis kompiuteris Archlinux, nešiojamas asmeninis, darbinis stalinis ir darbinis nešiojamas taipogi Archlinux. Namuose OS atnaujinimas kartais užtrunka (linijos pralaidumas 1.5Mbs), o jei dar atsinaujina KDE, OOo ar dar koks didesnis paketas, tai atnaujinimų gali būti ir virš 200Mb. Atsinaujinus staliniam kompiuteriui ateina laikas nešiojamui.. ir vėl siųstis tuos pačius >200Mb? O jei kompiuteris atnaujintas senokai tai gali būti ir >400Mb. Taigi sugalvojau būdą kaip visą šį darbą palengvinti.
Pradžioje viską bandžiau padaryti naudojantis NFS, bet iškilo problemų dėl rašymo teisių, bet kas mintį pagaus, gali tapati padaryti ir naudojant NFS ir SAMBA.
Turime du kompiuterius, kompiuteris kuriame bus dauguma paketu vadinsime staliniu, o kompiuteris kuris ims paketus vadinsime nešiojamuoju.
Staliniame kompiuteryje sukonfigūruojame SAMBA serverį. Maniškė konfiguracija:
[pacman] path = /var/cache/pacman public = yes only guest = yes writable = yes printable = no force user = root browseable = yes
Po smb.conf pakeitimo nepamirštame perleisti serverio:
sudo /etc/rc.d/samba restart
Visas šis atnaujinimo procesas vyksta pas mane namuose kur yra atskiras buto potinklis, todėl aš nenaudoju vartotojo vardų, slaptažodžių ir kitų saugumo priemonių.
Staliniame kompiuteryje įvykdome komanda
sudo pacman -Syu
Nešiojamame kompiuteryje prisimountiname katalogą:
sudo mount -t cifs //stalinio_kompiuterio_ip/pacman /var/cache/pacman
Maniškis nešiojamas kompiuteris buvo neatnaujintas apie pora mėnesių, bet po komandos
sudo pacman -Syu
jam tereikėjo atsisiūsti apie 44MB.
Taigi, jeigu visuose kompiuteriuose naudojama daugiau mažiau vienoda programinė įranga, manau toks atnaujinimo būdas tikrai sutaupys laiko ir neapkraus aryšio kanalo.
Prastokai ten su tais atnaujinimais globaliais Linux’e… Windows’uose bent jau galima nurodyti kokiem produktam atsiųsti ir nereikia tą produktą turėti savo sistemoje.
O va, man ant Gentoo serverio daryti mirror’ą nelabai ir apsimoka – ten beveik nieko turinčio GUI nėra… Tačiau rsync’ui puikiai tinka ir esu tokį pasidaręs (http://versme.net/blog/?p=670).
Gentoo viską išspręsti yra labai lengva: tiesiog dažniausiai naudojamos sistemos cache’ą užmontuoji kaip papildomą mirror’ą Portage ir rezultate gauni, jog iš sistemos persiunčia tik tai, ką randa, o ko neranda parsiunčia iš kitų serverių. Ir atkreipk dėmesį: _parsiunčia_. ArchLinux’e nepadarysi, jog veiktų sistema su keliais mirror’ais ir tai, mano nuomone, yra labai didelis trūkumas. Tikėkimės, jog artimiausiu metu tai bus išspręsta, nors judėjimo nesimato nė kiek…
Tuo tarpu tavo pasiūlymas yra prastokas, nes kaip suprantu ArchLinux paketus išpakuoja į /var/cache/pacman ir kartu juos ten laiko. Ar ne? Greičiausiai ne, bet jeigu taip – tai susidaro labai didelė papildoma apkrova instaliuojant.
O jeigu ir ne, tai vis tiek išlieka vienas minusas – programa, kurią parsisiųsi ant vieno kompiuterio, bus įrašoma visoms sistemoms ir taip palėtinsi irgi darbą.
Anyway, kad ir kiek blogas būtų šis pasiūlymas (o jis toks beveik nėra, tik keli trūkumai), tokia iniciatyva kurti lokaliame tinkle mirror’ą yra sveikintina kiekvienam. Ne tik ISP apkraunam mažiau, bet ir mirror’us išorėje ir taip judame tik link greitesnio atnaujinimų gavimo…
> nes kaip suprantu ArchLinux paketus išpakuoja į /var/cache/pacman ir kartu juos ten laiko
Kątik patikrinau, atrodo, kad ne, bet neesu dėl to garantuotas.
Galima ir neoficealų mirror’ą pasidaryti namuose, bet kai mano kompiuteris nebūna įjungtas ištisa parą tai nėra taip naudinga.
Tiesiog norėjau padaryti taip, kad visi kompiuteriai galėtu atsinaujinti naudodamiesi vienu paketų saugojimų katalogu ir man tai gavosi. Aišku būdas nėra saugus (ypač čia aprašytas), galbūt ir nelabai optimaliai išnaudojantis vietinio tinklo resursus, bet jis mane tenkina.