Istorija (made in italy)

Vakar prisiminiau spintoje besiilsinti sena (jam šiais metais sukanka 15metų), savo antrajį personalinį kompiuterį. Atrodo tai jis labai pavargęs. Sujungiu visus laidus.. ogi veikia 🙂 Galvojau, kad dabar naudojamas kompiuteris dirba garsiai, pasirodo – ne, būna dar blogiau 🙂

Pilnas pavadinimas: Ollivetti M6 540 Model: XP 2655
Procesorius Intel 486DX4 dirbantis 99Mhz dažniu (keturi branduoliai po 33MHz 🙂 ).
Procesorius turi pasyvų aušinimą, atrodo taip:

Kompiuteris turi 16Mb operatyvios atminties, kas tuo laiku buvo beveik normalu. Yra dar du laisvos jungtys atminties praplėtimui 😉

Turi vieną ilgą ir dvi trumpesnias plėtimo jungtis. Dantukai smulkūs. Labai panašu, kad tai būtų paprasta PCI jungtis, tinka netgi skirtuko vieta, bet pati jungtis ryškiai ilgesnė. Kelios foto kaip jos atrodo ir pridėjus prie vienos iš jų PCI įrenginį:

Į apatinę dedasi didžiulė tinklo plokštė:

Tiesa tinklo plokštė yra Token Ring standarto, kurios niekur šiais laikais neprijungsi. Tinklo greičiai 4Mbs arba 16Mbs.

Pirkimo metu turėjo vieną kieta diską, talpa 200Mb. Su laiku atsirado dar vienas 220Mb diskas, o dar vėliau netgi viso 1Gb (!!!!) kas tada atrodė kažkokia neužpildoma erdvė. Motininė plokštė turėjo integruota SCSI kontrolerį, todėl suprantama kad jis neturėjo IDE jungčių, bet užtai turėjo (ir vis dar turi) galimybę ant vieno kabelio prijungti iki septinių SCSI įrenginių. Aišku vietos trims diskams korpuse nebuvo, todėl jie buvo tiesiog padėti 😉

Nugaroje turi išorinę SCSI jungtį, dvi PS/2 (ne AT) jungtis pelei ir klaviatūrai, VGA, LPT ir dvi COM jungtis:

Pati kompiuterio dėžė atrodo taip, tiesa iš senumo jau žaliuoja:

Monitorius.. nežinau kelių colių, plius dar labai susitraukęs, tai realiai gal kokiu 13 ir beturi. Stovi ant kojos, kuri gali pasikelti iki tam tikro aukščio, pasisukti bet kokiu kampu:

Bet keisčiausias įrenginys – pelė. Beje pelė, visai neklaksi (klavišai) kaip dabartinės:

Ir jis vis dar veikia!!

Po daugelio metų tupėjimo spintoje, sėkmingai užsikrovė Windows 95 (tik paprašė patikslinti datą, kurią atspėjo gerai). Paskutiniais jo naudojimo mėnesiais bandžiau į jį suinstaliuoti BeOS Personal Edition. Suintaliuoti šiaip netaip išėjo (turint mintyje, kad jis neturi nei CD-Rom, nei tinklo tai visai neblogai 🙂 ), bet startuoti ji nenori visiškai. Net nepasirodo įkrovos paveiksliukas. Gal dėlto, kad per sena CPU architektūra?
Dar kažkada buvo daug bandymų įrašyti Linux, bet labai nesėkmingu, branduolys niekaip nematė integruoto SCSI kontrolerio. Dabar, kaip žymiai daugiau patirties turintis Linux vartotojas, vėl pabandžiau, bet rezultato teigiamo negavau. Bandžiau su 2.2.16, 2.4.* ir 2.6.17 branduoliais.

Kompiuterį supakuoju ir paslepiu į spintą. Jo dvidešimtojo gimtadienio progą, vėl ištrauksiu 😉