Month: March 2012

Taip gavosi, kad nešiojamą kompiuterį naudoju retokai. Įsigijus Samsung Galaxy Mini, kompiuterį vežiotis pradėjau dar rečiau, nes paprastiems pašto bei interneto pasiskaitymams užtenka ir telefono. Vakar buvo ta diena kai prireikė ir nešiojamo kompiuterio. Operacinės sistema pas jį žinoma Archlinux.

Keliuose forumuose teko skaityti nuomonę, kad jei Archlinux’o neatnaujinsi ilgiau tai turėsi tikrą bėdą. Štai ir puiki proga išbandyti. Pastarasis kompiuteris neatnaujintas jau geri metai. Branduolys 2.6.* serijos (dabartinė versija 3.2.8). Ofiso paketas vis dar OpenOffice ir panašios kitos senienos 😉 Panašų, kad OS buvo neatnaujinta apie metus laiko.

Taigi po sudo pacman -Syu matau, kad teks atnaujinti nei daug nei mažai – 1022 paketus. Pirmasis ir vienintelis kabliukas, tai, kad buvo 3-4 klaidos apie sistemoje jau egzistuojančias bylas, dėl kurių negali įvykti atnaujinimas. Jas pašalinus prasidėjo ilgas ir varginantis atsinaujinimo procesas (kompiuterio procesorius P4 1.8 GHz Mobile).

Perkraunu kompiuterį ir… viskas veikia kaip ką tik suinstaliuotas. Jokių problemų, jokių klaidų pranešimų. Viskas veikia.

Vienintelis man nepatikęs reikalas tas, kad sistemoje atsirado Pulseaudio. Nepatinka man tokie dalykai todėl šalinam Pulseaudio:

pacman -Rdd pulseaudio pulseaudio-alsa

Kažkuriam forume žmogus ieškojo lengvo WM.. kažkas jam pasiūlė Cinnamon http://cinnamon.linuxmint.com/. Pažiūrėjau į ekrano vaizdus, ir nusprendžiau išbandyti.

Oficialaus paketo Archlinux neturi, todėl teko susikompiliuoti naudojant yaourt (AUR).

Pirmiausia gal pradėsiu nuo to, kad pas mane prie kompiuterio prijungti du monitoriai. Naudojant Xfce turiu maždaug tokį vaizdelį:

Reikalo esmė yra tokia, kad aš turiu dvi užduočių juostas (task list). Ir programos esančios kairiam monitoriuje susimažina (minimize) į kairiojo monitoriaus užduočių juostą, o dešiniojo į dešinio monitoriaus užduočių juostą. To pasekoje nereikia lakstyti iš vieno monitoriaus į kitą norint perjungti programą/langą. Pirmas žvilgsnis į Cinnamon’ą ir jau matau, kad “turiu bėdą”. Užduočių juosta tik viena. Ir kaip paskui paaiškėjo, kad antros juostos man prisidėti niekaip nesigavo. Nors žiūrint internete ekrano nuotraukas, matosi kad žmonės naudoja kelias paneles.

Kas nepatiko. Nepatiko tai, kad darbo aplinka visiškai neišbaigta t.y. kad naudodamasis pele niekaip nesugebėjau pridėti naujų leistukų (launcher), o per nustatymų langą pridėti įskiepiai (plugins/applets) atsirasdavo ten kur jie norį. Kaip juos perstumti į kitą vietą aš niekaip nesupratau. Kaip tai padaryti neradau ir interneto svetainėje. Ką radau tai pradžiamokslis kaip sukurti savo įskiepį ir temą. Kaip pakeisti darbastalio foną (wallpaper) irgi niekaip nedašuto.

Kas patiko. Tai gražus, paprastas ir tvarkingas meniu (start meniu). Patiko bendras vaizdas. Viskas paprasta ir aišku. Keistai atrodo iššokantys dialogai (informaciniai iššokantys langai su TAIP/NE pasirinkimu, bylos atvėrimo ir išsaugojimo dialogai ir panašiai). Jie neturėjo viršutinės įprastos lango juostos ir keistasi “nusileisdavo” iš viršaus.

Patiko nustatymų langas, aiškus ir paprastas (tiesa labai riboti nustatymai). Kalendorius. Spustelėjus viršutiniam kairiam kampe esantį begalybės ženkliuką, visi atidaryti langai labai gražiai išsidėlioja ekrane. Visai patogus būdas persijunginėti tarp programų. Panašu, kad pati WM yra lengva ir neapkrauna procesoriaus. Kaip bylų tvarkyklę (file manager) naudoja Nautilus. Aš asmeniškai naudoju Thunar, tad Nautilus pasirodė gan sunki programa.

Po trumpo pasižaidimo grįžau pas Xfce. Kol kas tai vienintelė darbo aplinka kuri man tinka ir patinka. Naudoju ją jau turbūt aštuonis metus ir panašu, kad greitu metu nesiskirsim. Xfce autoriai naują 4.10 versiją žadėjo išleisti kovo antroj pusėj, bet panašu, kad teks dar gerokai palaukti.