.. nevažinėja su Mazda 😀 Kad jau teisės yra, tai reikia vairuoti. Tuo labiau taip gavosi, kad savaitę teks dirbti iki 2val. nakties, o viešasis transportas savaime suprantama jau nevažiuoja. Audi, BMW, VW.. kažkaip nesinorėjo. Opelis, Renault buvo kaip galimybė, bet užsikabinau už Mazdų. Galvojau apie 323f naujesnį varijantą, o paskui labai užsikabinau už MX-3. Na taip, kėbūlo dalys brangios, bet nesiruošiu jos daužyti į kiekviena stulpelį. Taip netyčia įšėjo, kad tėvo bendradarbio pažystama kaiptik nori parduoti tokį mašiniuką. Apžiūrėjau. Truputi lenkta ten, braukta ten, posūkio stikliukas dužęs, atšvaitas pamestas… dar šis beitas. Bet dauguma kosmetiniai nesklandumai. Variklis puikiai užsiveda iš pirmojo pasukimo. Važiuojant niekas nebarška, tik bagažinės guma (gal) krebžda (manau pataisoma). Šiandiena padariau ir pirmąją kelionę į sodą.. apsikuopiau 🙂 Nors automobilį vairavo moteris, bet viduje… oj kas ten darėsi. Sakė ji, kad automobilį laikė po medžiu.. pilną lapų, sėklų, smėlio, žemių visur kur tik yra nors menkiausias tarpelis. Salone irgi panašiai.. vos ne smėlio dėžė. Taigi šiandiena truputuka apsivaliau, apsiprausiau.
Trumpai duomenys. Mazda MX-3. 1992m. Juoda. Variklis – benzinas 1.6L SOHC. Audio aparatūra.. keturios kolonėlės 🙂 Automobilis buvo skirtas JAV rinkai. Brauktas galinis ir priekinis bamperis (šonas). Dešnys posūkio stikliukas skilęs ir gabaliuko nėra. Buvo atsirėmus į kažką iš priekio. Gan smarkiai buvo sulankstytas numeris ir jo laikiklis (dabar jau sutvarkyta).
Artimiausi planai. Dvi naujos padangos, viena pora visiškai sveikos (universalios). Patvarkyti vairuotojo dureles (tai praktiškai vienintelė vieta iš lauko kuri parudijus). Sutvarkyti posūkio stikliuką ir pabraižymus. Visi remontai tik kosmetiniai, nes tepalai, dirželiai pakeisti.. visa kita dabar veikimo stadijoje, ateitis parodys kaip bus toliau.
