Linux – Page 3

Bandau Cinnamon WM

2012-03-3 by dinux

Kažkuriam forume žmogus ieškojo lengvo WM.. kažkas jam pasiūlė Cinnamon http://cinnamon.linuxmint.com/. Pažiūrėjau į ekrano vaizdus, ir nusprendžiau išbandyti.

Oficialaus paketo Archlinux neturi, todėl teko susikompiliuoti naudojant yaourt (AUR).

Pirmiausia gal pradėsiu nuo to, kad pas mane prie kompiuterio prijungti du monitoriai. Naudojant Xfce turiu maždaug tokį vaizdelį:

Reikalo esmė yra tokia, kad aš turiu dvi užduočių juostas (task list). Ir programos esančios kairiam monitoriuje susimažina (minimize) į kairiojo monitoriaus užduočių juostą, o dešiniojo į dešinio monitoriaus užduočių juostą. To pasekoje nereikia lakstyti iš vieno monitoriaus į kitą norint perjungti programą/langą. Pirmas žvilgsnis į Cinnamon’ą ir jau matau, kad “turiu bėdą”. Užduočių juosta tik viena. Ir kaip paskui paaiškėjo, kad antros juostos man prisidėti niekaip nesigavo. Nors žiūrint internete ekrano nuotraukas, matosi kad žmonės naudoja kelias paneles.

Kas nepatiko. Nepatiko tai, kad darbo aplinka visiškai neišbaigta t.y. kad naudodamasis pele niekaip nesugebėjau pridėti naujų leistukų (launcher), o per nustatymų langą pridėti įskiepiai (plugins/applets) atsirasdavo ten kur jie norį. Kaip juos perstumti į kitą vietą aš niekaip nesupratau. Kaip tai padaryti neradau ir interneto svetainėje. Ką radau tai pradžiamokslis kaip sukurti savo įskiepį ir temą. Kaip pakeisti darbastalio foną (wallpaper) irgi niekaip nedašuto.

Kas patiko. Tai gražus, paprastas ir tvarkingas meniu (start meniu). Patiko bendras vaizdas. Viskas paprasta ir aišku. Keistai atrodo iššokantys dialogai (informaciniai iššokantys langai su TAIP/NE pasirinkimu, bylos atvėrimo ir išsaugojimo dialogai ir panašiai). Jie neturėjo viršutinės įprastos lango juostos ir keistasi “nusileisdavo” iš viršaus.

Patiko nustatymų langas, aiškus ir paprastas (tiesa labai riboti nustatymai). Kalendorius. Spustelėjus viršutiniam kairiam kampe esantį begalybės ženkliuką, visi atidaryti langai labai gražiai išsidėlioja ekrane. Visai patogus būdas persijunginėti tarp programų. Panašu, kad pati WM yra lengva ir neapkrauna procesoriaus. Kaip bylų tvarkyklę (file manager) naudoja Nautilus. Aš asmeniškai naudoju Thunar, tad Nautilus pasirodė gan sunki programa.

Po trumpo pasižaidimo grįžau pas Xfce. Kol kas tai vienintelė darbo aplinka kuri man tinka ir patinka. Naudoju ją jau turbūt aštuonis metus ir panašu, kad greitu metu nesiskirsim. Xfce autoriai naują 4.10 versiją žadėjo išleisti kovo antroj pusėj, bet panašu, kad teks dar gerokai palaukti.

Nvidia ir aparatinis video spartinimas

2015-01-252012-02-7 by dinux

Namuose naudoju kompiuterį, kurio parametrus daugelis pavadins “muziejiniais”. Tai AMD64 3000+ 1.8GHz procesorius kurio taktinis dažnis pakeltas iki 2.43GHz. Dažnio kėlimo metu buvo įdėta NVidia Geforce 6600GT vaizdo plokštė. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių buvo keliamas dažnis tai nesugebėjimas užtikrintai atvaizduoti 720p video (jau nekalbant apie 1080p). Išsiaiškinau, kad aparatinis spartinimas naudojant linux OS pradeda veikti naudojant Geforce 8 ar naujesnės serijos vaizdo plokštes. Nors perkant Geforce 6600 GT ant dėžutės buvo priklijuota visokiu fullHD video ir panašių lipdukų, pasirodo spartinimas veikė tik Windows OS.

Pasiskaitęs NVidia tvarkyklių README, ten gi sąrašas yra GPU palaikančiu VDPAU. VDPAU tai atviro kodo biblioteka, kurios autorius NVidia. Ši biblioteka leidžia video dekodavimą bei apdorojimą (procesing) perlaisti GPU (GPU tai vaizdo plokštės procesorius).Tad su kiekvieną dieną audžiau mintį kaip čia man dabar iš kur nors naujesnį Geforc’ą iškrapščius. Aišku kaip visada su finansais ne prūdai, bet šiaip ne taip išsirinkau NVidia GT220 vaizdo plokštę. Pagal kokius parametrus aš ją išsirinkau dabar jau tiksliai nepamenu, bet svarbiausia buvo, kad ji palaikytu VDPAU, būtinai turėtu CUDA procesorius (kurio iki šios dienos taip ir neišbandžiau) ir kuo aukštesnius GPU bei RAM dažnius.

Koks didžiulis buvo nusivylimas, kaip įdėjus šią plokštę stebuklo nepamačiau. Tiesa 720p jau buvo galima lyg ir žiūrėti, bet apie 1080p kalbos nebuvo. Kažkaip jau net buvau susitaikęs su mintimi, kad geriau nebus. Čia ir buvo mano didžiausia klaida. Pasirodo, kad neužtenka suinstaliuoti NVidia tvarkyklių, kad sėkmingai veiktu video spartinimas. Visai atsitiktinai atnaujinant ar tai VLC ar MPLAYER paketą pamačiau, kad kaip papildoma priklausomybė yra VDPAU paketas. Pasidomėjus daugiau, nepraėjus nė dešimčiai minučių 720p bei 1080p jau buvo atvaizduojamas su minimaliais CPU apkrovimais!

Taigi, kad veiktu aparatinis spartinimas reikia suinstaliuoti paketus (su sąlygą, kad NVidia tvarkyklės jau įrašytos):

sudo pacman -Sy libvdpau vdpau-video

Jei naudojate VLC grotuvą tai jums reikia keliauti į menių punktą Įrankai -> Parinktys. Atsidariusiam dialoge kairėję pusėje pasirinkti Įvestis ir kodavimas ir uždėti varnelę Use GPU acceleration (experimental), pas mane dabar 1.1.13 versija. Jei neklystu aparatinis spartinimas atsirado tik VLC 1.1.* versijoje.

Jei naudojate MPLAYER (kaip aš) tai video galima žiūrėti su dar mažesniais CPU resursais. Tik prieš tai, kad nereikėtu kiekvieną kartą suvedinėti komandinės eilutės reikia paredaguoti konfigūracinę bylą kuri randasi adresu .mplayer/config (mano atvėju pilnas kelias yra /home/dinux/.mplayer/config). Mano konfigūracinė byla atrodo taip:

# Write your default config options here!
vo=vdpau
vc=ffmpeg12vdpau,ffwmv3vdpau,ffvc1vdpau,ffh264vdpau,ffodivxvdpau,
cache=8192

Pirmos dvi eilutės daugiau mažiau aiškios. Trečioji skirta cache’o padidinimui. Be šios eilutės kol MPLAYER kreipiasi į diską vaizdas akimirkai užstringa. Nuskaitęs informacijos kiekį, grotuvas ją atvaizduoja. Tai trunka ~5-10sek. vėliau vėl seka truktelėjimas, kol nuskaitoma antra porcija informacijos. Taigi, trečioji eilutė nustato 8Mb cache’o dydi. To užtenka, kad grotuvas skaitytu informaciją “į priekį” ir visada turėtu duomenų porciją, kurią reikia iškoduoti ir atvaizduoti.

Dabar žiūrint 1080p video naudojant MPLAYER jis CPU apkrauna iki ~4%:

[dinux@dinux ~]$ ps aux | grep mplayer
dinux     4451  8.3  <strong>3.7</strong> 122876 77760 ?        S    22:41   0:01 mplayer Eurosport-HD.Demo.Loop.1080p.H.264.MP2.2.0.mkv

Archlinux libpng 1.4 atsinaujinimas į 1.5

2015-01-252012-02-7 by dinux

Vakar (užvakar?) archlinux saugyklose pasirodė libpng 1.5 versija, kuri įšaukia daugelio programų neveikimą. Pasirodžius šiam atnaujinimui pasipylė ir atnaujinimai programų, kurios priklauso nuo šio paketo. Šiandiena kompiuteris atsisiuntė ~570Mb atnaujinimų. Aišku paketus prižiūrintis asmenys tikrai nespėjo perkompiliuoti visų programų. Tuo labiau daug programų (bent pas mane) yra instaliuotu iš AUR. Taipogi programos kurias jūs galėjote atsisiųsti jau sukompiliuotas ir paruoštas naudojimui (jeigu pvz autorius nepateikia programos išeities tekstų (source).
Kad nesukelti sumaišties vykdome:

sudo pacman -Syu

ir atsinaujiname visus siūlomus paketus (tuo tarpu ir libpng). Iškarto po atnaujinimo vykdome komandą:

sudo yaourt -S libpng14

kuri iš AUR sukompiliuos ir paruoš naudojimui senąją libpng versiją. Jei naudojate Archlinux ir nežinote kas tas AUR tai labai rekomenduoju išsiaiškinti. Tikrai patogus ir naudingas dalykas. Skaitom čia https://wiki.archlinux.org/index.php/AUR

Dabar trumpas komentaras kodėl gali būti instaliuoti du vienodi paketai ir dar skirtingom versijom. Viskas labai paprasta, tiesiog reikia atkreipti dėmesį į paketų pavadinimus. Originalusis paketas vadinasi libpng, o paketas iš AUR vadinasi libpng14. Kad naujai kompiliuojamos programos susikompiliuotu naudojant naujausią versiją iš libpng14 (AUR versijos) paketo pašalintos bylos libpng-config, libpng.so, libpng.a, libpng.pc, pngconf.h,png.h. Todėl po instaliacijos šios bylos lieka originaliojo paketo. Papildomai atsiranda tik libpng14.a ir libpng14.so.

ALSA per OSSv4

2015-01-252012-01-28 by dinux

Nuo tada kaip įsigijau ESI Juli@ garso plokštę kompiuteryje (OS žinoma Archlinux) teko atsikratyti alsos ir sudiegti OSSv4. Užvakar bebandydamas multimedia centro (ar kaip tai pavadinti) programinę įrangą XBMC (http://xbmc.org/) kuri beje labai smagi, patogi, turi android (lyg ir iphone) remote programėles. Jei neturit “protingo” telefono tai visa tai galima valdyti ir distanciniu pulteliu lirc pagalba.

Taigi apie problemą, o problema pasirodo tokia, kad šis grotuvas palaiko tik Alsa ir Pulse. Trumpas pagooglinimas ir štai sprendimas. Pasirodo tokioms programoms galima emuliuoti Alsa.

Atsidarom /etc/asound.conf ir parašom:

pcm.!default {
 type oss
 device /dev/dsp
}

ctl.!default {
 type oss
 device /dev/mixer
}

Pasileidžiam XBMC ir uolia, garsas veikia.
Dabar dar berašydamas prisiminiau, kad mano Skype nepalaiko garso išvedimo per OSS, bet po šios bylos paredagavimo jau ir Skype skleidžia garsą per OSS 😉 Deje, kaip yra su mikrofonu aš nežinau, neturiu tinkamo mikrofono kurį būtų galima pajungti prie Juli@.

CarPC. Programinė įranga.

2015-01-252009-03-9 by dinux

Pagaliau šiaip netaip prisiverčiau aprašyti kompiuterio programinės įrangos dalį. Vėliau manau aprašysiu ir visą aparatūrinę dali.

Nuo pat linux naudojimo pradžios visada dirbau su Slackware, daugiau kaip prieš metus perėjau prie ArchLinux. Mano supratimu ji labai panaši į Slackware plius papildomai turi paketu manager’į ir labai patogų būdą paketams kurti. Todėl į šį kompiuterį buvo įdiega ArchLinux.

[mazda@mazda ~]$ uname -a
Linux mazda 2.6.26-ARCH #1 SMP PREEMPT Tue Sep 9 10:15:21 UTC 2008 i686 Intel(R) Celeron(R) CPU 215 @ 1.33GHz GenuineIntel GNU/Linux

Pats branduolys ir visos kitos programos dabar jau gali pasirodyti senokos, nes visa tai buvo instaliuota 2008m. vasara. Buvo viskas sukonfiguruota ir tikrai dabar nenoriu atnaujinti ir sulaukti krūvos problemų. O jų tikrai būtų bent jau dėl xorg’o, nes 2008m. gruodi ArchLinux kūrėjai nusprendė xorg’ą sukompiliuoti su hotplugin, dėl to įvairūs įrenginiai aptinkami “karštu” būdų, kas man nepatinka.

Rašant šį aprašymą dėl mpc klaidos atnaujinau branduolį ir dar kaikurias bibliotekas (bet pasirodo tai buvo pačio mpc klaida). Taigi dabar branduolys yra:

[mazda@mazda ~]$ uname -a
Linux mazda 2.6.28-ARCH #1 SMP PREEMPT Sun Feb 22 11:03:50 UTC 2009 i686 Intel(R) Celeron(R) CPU 215 @ 1.33GHz GenuineIntel GNU/Linux

Bylų sistema ext3. Kas pasirodo yra nelabai gerai. Visuose kompiuteriuose aš darau reiserFS, bet pagalvojau, kad čia padarysiu, kaip visi normalūs žmonės, o finale gavosi nelabai gerai. Visas reikalas tame, kad žemėlapiai (google maps) saugomi mažytėm dalelėm (tiles) to pasekoje jie užima apie 2Gb ir tai sudaro apie 3mln. PNG bylų, kurių dydis 10kB-23kB ribose. To pasekoje baigėsi inodai (nežinau kaip lietuviškai, angliškas terminas Inodes). Teko ištrinti Open Street Maps dalis (tiles), manau vistiek jei naudosiu žemėlapius tai tik Google Maps.

Grafinė aplinką pasirinkau Matchbox (http://matchbox-project.org/). Tiesa ji sena, o ypač mano naudojama pirma versija, bet ji daro tai ką reikia tai man pilnai tinka. Pradžioje buvo bandymų naudoti WindowMaker (http://www.windowmaker.info/), XFce (http://www.xfce.org/) ir netgi Gnome (http://www.gnome.org/), bet džiaugiuosi, kad atėjau į protą 🙂

Didžiulis Matchbox aplinkos pliusas, kad ji jau pritaikyta mažiems ekranams. Paleidus betkokią programą ji automatiškai padidinama per visą ekraną. Programos gali būti dvejuose būsenose: paleista (automatiškai ji per visą ekraną), išjungta (jos nėra). Jokių minimize, restore ar panašiai. Paleidus programą viršuje atsiranda mažitė juostelė, su kampe esančiu X’u (programai užverti). Man jis buvo nereikalingas, todėl paredagavau Matchbox’o temą ir padariau, kad ta juostelė būtų 1px pločio. Taigi dabar turime paleista betkokią programą kuri išsiplėčia per visą ekraną.

Nors kiek patogiasniam kompiuterio naudojamui reikalingos kelios funkcijos kaip, programos paleidimas, išjungimas. Tam aš panaudojau Matchbox panel. Panelių galima turėti keturias (kairėje, dešinėje, viršuje ar apačioje). Nusprendžiau naudoti dvi paneles dešinėje kurioje sudėsiu programu leistukus ir kairėje kur sudėsiu audio grotuvo valdymą. Paneles “paleidžiu” iš .xinitrc:

matchbox-panel --size 48 --orientation east --no-menu &
matchbox-panel --size 48 --orientation west --no-menu --id 2 &

Pačios panelės konfiguruojamos bylomis ~/.matchbox/mbdock.session ir antrai panelei ~/.matchbox/mbdock.session.2 Jos turinys atrodo maždaug taip:

mb-applet-launcher -l /home/mazda/tema/openterm.png mb-applet-xterm-wrapper.sh
mb-applet-launcher -l /home/mazda/tema/file-manager.png Thunar
mb-applet-launcher -l /home/mazda/tema/go-back.png mb-prev.sh
mb-applet-launcher -l /home/mazda/tema/go-forward.png mb-next.sh
mbinputmgr
mb-applet-launcher -l /home/mazda/tema/locale.png viking.sh
mb-applet-launcher -l /home/mazda/tema/space.png echo
mb-applet-launcher -l /home/mazda/tema/zoom-in.png viking_zoomin.sh
mb-applet-launcher -l /home/mazda/tema/zoom-out.png viking_zoomout.sh
	
mb-applet-launcher -l /home/mazda/tema/close.png wmctrl -c :ACTIVE:

Manau čia viskas labai paprasta ir intuityviai suprantama:
mb-applet-launcher -l /adresas/iki/piktogramos/paveiksliuko /adresas/iki/programos

Taigi, dabar jau galime užkrauti grafinę aplinką, kurioje turėsime dvi paneles su mygtukais. O kas bus jei pakeisiu dvi programas? Kaip man reikės tarp jų persijungti? Kaip jas reikės išjungti? Tam aš panaudojau wmctrl (http://tripie.sweb.cz/utils/wmctrl/) įrankį. Jis gali įvairia imanipuliuoti langais, juos uždaryti, sumažinti perjungti, pasiūsti kokią nors klavišų kombinaciją ar panašiai.

Aukščiau esančioje Matchbox panel konfiguracinėje byloje matosi du skriptukai mb-prev.sh ir mb-next.sh.

mb-prev.sh

#!/bin/sh
matchbox-remote -prev

mb-next.sh

#!/bin/sh
matchbox-remote -next

To pasekoje, vykdant šiuos skriptukus langai persijunginėja lyg spaudinėtumem alt+tab. Vienas langus “suka” į priekį, kitas atgal. Taigi dabar jau galime tarp paleistų programų ir persijunginėti.

Programų išjungimui skirta paskutinė Matchbox panel konfiguracijos eilutė, kurioje vykdoma komanda (nesuprantu kodėl aš nepadariau skriptuko pvz: mb-close.sh):

wmctrl -c :ACTIVE:

Ši komanda išjungia aktyvų langą.
Taigi dabar jau galima paleisti programas, tarp jų persijunginėti ir norimas išjungti 😉

Kad ekranėlis taip neskleistu šviesos, suradau juoda GTK2 temą darklooks.
Uždėjau juodą darbastalio foną:

Audio grotuvui panaudojau mpd (http://mpd.wikia.com/wiki/Music_Player_Daemon_Wiki) grotuvą, kuris veikia kaip serveris. Kairėje pusėje esantys audio valdymo mygtukai vykdo atitinkamas mpc (http://mpd.wikia.com/wiki/Client:Mpc) komandas. Mpc tai konsolinis mpd klientas, kurio pagalba labai lengva valdyti mpd grotuvą. Pvz:

mpc stop - sustabdyti grojimą
mpc play - pradėti groti
mpc prev - persijungti prie sekančios dainos

Grafinei aplinkai pasirinkau grotuvą Sonata (http://sonata.berlios.de/), bet jį naudoti labai sunku, ypač su touchscreen monitoriumi dėl smulkių eilučių ir kas man labiausiai nepatinka, kad jį paleidus jo žymeklis visada stovi ties grojaraščio pradžia, kas labai nepatogiu. Taippat grotuve nėra jokios funkcijos peršokti į šiuo metu grojamą dainą. Išbandžiau da keleta panašių grotuvų, visi jie turi šias bėdas, todėl nusprendžiau parašyti… savo. Panaudojau Lazarus (http://www.lazarus.freepascal.org/) su kuriuo parašiau paprasta ir aišku GUI. Grotuvo valdymas vyksta per ankščiau paminėtas mpc komandas. Dabar grojaraščio šriftas didelis ir įskaitomas. PAdariau didelius klavišus grojaraščio perstumimui, ir du papildomi mygtukai, vienas iš jų pradeda groti pažymėtą dainą (nes su touchscreen labai nepatogu doubleclick’inti), o antrasis skirtas peršokti į dabar grojančia dainą. Tai labai patogu, kai kurnors “nukeliauju” grojaraščiu ir noriu staigiai gryžti prie dabar gorjančio kūrinio. Kita netyčia išėjusi, beje labai naudinga funkcija, kad visas grojaraštis yra sunumeruotas. Dabar užtenka atsiminti tik “vežančių” dainų numeriukus, jį surinkus su klaviatūra ar distanciniu iškarto peršokama ties juo. Kolkas nėra paieškos pagal danos pavadinimą, bet manau pasistengsiu ir pašalinsiu šį trūkumą.
Grotuvas atrodo taip:

Video medžiagai peržiūrėti panaudojau gnome-mplayer (http://code.google.com/p/gnome-mplayer/). Pačius video pasiekti taip pat labai lengva, užtenka ekrano dešinėje pasirinkti Thunar piktogramą, o pačiam Thunar’e kairėje įdėjau shortcut’ą į video katalogą.

Navigacijai planavau naudoti Viking gps (http://sourceforge.net/projects/viking/), papildomai dar įsirašiau TangoGPS (http://www.tangogps.org/). Bet šios programos naudoja bitmap tipo žemėlapius ir realiai gali rodyti tik vietą kurioje aš esu. Viking gps skirta labiau gps trasom (tracks) tvarkyti, nei naviguoti.
Sugalvojau, kad reikia pabandyti kokia nors Winows’inę programą. Ir man pavyko paleisti iGo 2008 (http://www.navngo.com/pages/global/eng/igo_8_description). Programa buvo pritaikyta veikti su 800×480 raiškos ekranais. Dar galima internete rasti skin’ų kitoms raiškoms, bet dauguma jų yra pritaikytos visokiems mažų rezoliucijų ekranams.
Mano ekrano darbinė vieta yra 700×600 todėl sėdau vieną vakarą ir persirašiau visas xml bylas šiai raiškai. Viskas puikiai veikia.
Tiesa, norint kad programa matytu GPS imtuvą pirmiausia reikia išjungti gpsd (gaila, bet dabar jokia kita linux programa negalės naudotis gps) ir sukurti simboline nuorodą į GPS serial jungti:

cd /home/mazda/.wine/dosdevices/
ln -s /dev/ttyUSB0 com9

Dabar navigacijos programai užtenka nurodyti, kad ji naudotu devintą com jungti.
Viskas veikia kuo puikiausiai. Garsai, įspėjimai apie posūkius, greičio viršijimą ir t.t.

Bevieliui tinkui panaudojau SMC USB adapterį (SMCWUSB-G EU). Veikia puikiai. Tinklo reikalus kompiuteryje valdo network-manager (http://projects.gnome.org/NetworkManager/).

Bluetooth jungimuisi, panaudotas senas Epox USB adapteris. Tiesa šiam reikalui nusipirkau ir naują MSI StarKey2.0v2. Pastarasis veikia gerai, bet su laisvų ranku programine įranga nesiunčia garso.
Programa atliekanti laisvų rankų įrangos darba nohands (http://nohands.sourceforge.net/). Puiki ir labai paprasta programėlė.
Telefonų poravimui yra paleistas bluetooth-applet (http://live.gnome.org/GnomeBluetooth)

Trumpai apie programinę įrangą būtu tiek 🙂
Kas liečia paratūrą ir montavimo darbus (tikiuosi pradėti jau greitu metu) aprašysiu sekančiose įrašuose.
Na o pabaigai kažkiek nuotraukų:

Mažas naršyklių testas

2011-04-272008-12-16 by dinux

Taigi, čiupau šį vakara penkias naršykles ir padariau du testus. Kompiuteris su Archlinux OS ir AMD64 3000+ procesoriumi, bei 2GB darbinės atminties. Išbandžiau šias naršykles:
Opera 10.00 Alpha1
Midori 0.1.1
Firefox 3.0.4
Konqueror 4.1.3
Arora 0.4 build 20081123

Namuose ir darbe šiuo momentu naudoju Opera 10.00 Alpha1, kuri paluginus su 9.* bent jau kaikurise puslapiuose veikia tikrai žymiai greičiau. Su 9.* versija man visada būdavo bėdų gmail’e pradedant rašyti laišką, kažkaip automatiškai užsižymėdavo tekstas, su dešimta versija bent jau kolkas viskas veikia labai sklandžiai.

Padariau du testus, pirmasis tai V8 Benchmark Suite – version 2 (http://v8.googlecode.com/svn/data/benchmarks/v2/run.html), čia labai smarkiai išsišoko Midori naršyklė. Opera vos lenkia Firefox, nuo jų gan smarkiai atsilieka Konqueror bei Arora.

Antras testas tai Acid 3 (http://acid3.acidtests.org/).
Ant darbinio kompiuterio Opera tikrai surinko 100 taškų iš 100 galimų, o štai namuose 94 taškai. Operą aplenkti sugebėjo mažoji Midori naršyklė, pirmu bandymu surinkusi 98 taškus. Sakau pirmu bandymu, nes antru ir visais kitais bandymais (paspaudus atnaujinti) ji jau surinko 100 taškų. Trečias lieka Firefox surinkes tik 71 tašką, toliau Arora ir pati paskutinė Konqueror su kuria testas išviso nepasileido.

Taigi geriausiai pasirodė Midori. Naršyklė yra Alpha stadijoje, bet rezultatai tikrai labai gerai nuteikiantys. Aišku, ne visada yra geriausia naršyklė ta, kuri greičiausiai įveikia testus. Kazdieniniam naršymui Midori nelabai tinka, nes kraunant labai sudėtingus puslapius, ji papraščiausiai miršta.

Archlinux + gprs = internetas betkur ir betkada

2015-01-252008-11-30 by dinux

Visai netyčia mano rankose atsirado Ežio pakuotė su 5Lt saskaitoje. To pasekoje atsirado dar vienas Sony Ericsson T630 telefonas. Sakau, dar vienas, nes iki šiol turėjau savo senajį kurį naudoju su darbinia kortelę (darbo reikalais).

Pasižiūrėjau, kad dabar Ežys už 3Lt, mėnesiui suteikia nemokamus 100MB. Būna, kad kartais tenka išvažiuoti kur nėra interneto ir norisi pasitikrinti paštą ar paskaityti kokį forumą.

Sode (kuris yra ~35km nuo Kauno, aplinkui vien miškai) Tele2 visai neveikia, nebent reikia lipti į antrą namo aukštą, o va Ežys kuo puikiausiai veikia. Nuotraukoje matosi iš kairės, Ežys, Omnitel, Tele2:

Susiinstaliojame wvdial paketą

sudo pacman -Sy wvdial

Tikiuosi jūsų kompiuteris jau suporuotas su telefonu. Pribindinam /dev/rfcomm0:

sudo rfcomm bind0 00:0F:DE:CD:0A:92

Jei nežinote telefono MAC adreso, jį galima sužynoti komanda hcitool

[dinux@nabagelis ~]$ hcitool scan
Scanning ...
	00:0E:9E:CB:0A:92	n/a
	00:0F:DE:CB:0A:92	Ezysss

Maniškio vardas Ezysss.
Toliau konfiguruojame /etc/wvdial.conf:

[Dialer omni]
Init1 = ATZ
#Init2 = ATB0KAS0
Init2 = ATQ0 V1 E1 S0=0 &C1 &D2 +FCLASS=0
Init3 = at+cgdcont=1, "IP", "gprs.omnitel.net"
Modem Type = Analog Modem
Baud = 460800
New PPPD = yes
Modem = /dev/rfcomm0
ISDN = 0
Phone = *99#
Password = omni
Username = omni

Pavadinau Omni dėlto, kad Omnitel ir Ežys tai praktiškai taspats. Taippat sutampą ir jų nustatymai.
Toliau konfoguruoju /etc/ppp/peers/wvdial

noauth
name wvdial
usepeerdns
lcp-echo-failure 0
lcp-echo-interval 0

Viskas veikia ir be paskutiniūju dviejų eilučių, bet bėda tame, kad lygiai po 120sek (2min.) rišys atsijungia.

Dabar galima jungtis prie interneto su komanda:

sudo wvdial omni

Siunčiau 77KB bylą iš užsienio serverio naudodamasis wget, atsiuntė per 30sek., baigus siuntimą parodė, kad siuntimo greitis 3.43K/s

Aišku tokiu greičiu naršti tikrai nėra malonumas, todėl naršyklėje galima atjungti paveikslėlių rodyma, arba nautoti tekstines naršykles tokias kaip links arba elinks.

Keletas foto, Firefox su Googl’iaus rezultatais ir links, paleistas su -g raktu.

Keletas pastebėjimų. Paleidus Firefox jis, turbūt pagal network manager parodymus, persijungia į offline rėžimą, todėl nepamirškite to išjungti.
Po kompiuterio perkrovimo reikia išnaujo pribindinti /dev/rfcomm0

Archlinux ir centralizuotas atnaujinimas

2015-01-252008-11-12 by dinux

Namuose stalinis kompiuteris Archlinux, nešiojamas asmeninis, darbinis stalinis ir darbinis nešiojamas taipogi Archlinux. Namuose OS atnaujinimas kartais užtrunka (linijos pralaidumas 1.5Mbs), o jei dar atsinaujina KDE, OOo ar dar koks didesnis paketas, tai atnaujinimų gali būti ir virš 200Mb. Atsinaujinus staliniam kompiuteriui ateina laikas nešiojamui.. ir vėl siųstis tuos pačius >200Mb? O jei kompiuteris atnaujintas senokai tai gali būti ir >400Mb. Taigi sugalvojau būdą kaip visą šį darbą palengvinti.

Pradžioje viską bandžiau padaryti naudojantis NFS, bet iškilo problemų dėl rašymo teisių, bet kas mintį pagaus, gali tapati padaryti ir naudojant NFS ir SAMBA.

Turime du kompiuterius, kompiuteris kuriame bus dauguma paketu vadinsime staliniu, o kompiuteris kuris ims paketus vadinsime nešiojamuoju.

Staliniame kompiuteryje sukonfigūruojame SAMBA serverį. Maniškė konfiguracija:

[pacman]
path = /var/cache/pacman
public = yes
only guest = yes
writable = yes
printable = no
force user = root
browseable = yes

Po smb.conf pakeitimo nepamirštame perleisti serverio:

sudo /etc/rc.d/samba restart

Visas šis atnaujinimo procesas vyksta pas mane namuose kur yra atskiras buto potinklis, todėl aš nenaudoju vartotojo vardų, slaptažodžių ir kitų saugumo priemonių.

Staliniame kompiuteryje įvykdome komanda

sudo pacman -Syu

Nešiojamame kompiuteryje prisimountiname katalogą:

sudo mount -t cifs //stalinio_kompiuterio_ip/pacman /var/cache/pacman

Maniškis nešiojamas kompiuteris buvo neatnaujintas apie pora mėnesių, bet po komandos

sudo pacman -Syu

jam tereikėjo atsisiūsti apie 44MB.

Taigi, jeigu visuose kompiuteriuose naudojama daugiau mažiau vienoda programinė įranga, manau toks atnaujinimo būdas tikrai sutaupys laiko ir neapkraus aryšio kanalo.

CarPC, carputer arba tiesiog kompiuteris automobilyje

2011-04-272008-09-4 by dinux

Prisižiūrėjau įvairiausiu projektų (http://www.mp3car.com/vbulletin/show-off-your-project/) ir sugalvojau pats kažką susikonstruoti. Aišku viską galima papraščiausiai nusipirkti, bet reikalo esmė, kad viską padaryčiau pats.

Daugelis į automobilius montuoja specialiai tam skirtus ir parduodamus jau su korpusu kompiuterius, perka mixro itx ar pico itx pagrindines plokštes arba dargeriau, montuoja paprastas ATX ar mATX pagrindines plokštes. Viskas prasidėjo nuoto, kad ir man į rankas papuolė mATX pagrindinė plokštė su P4 1.8GHz procesoriumi, turėjo 384Mb RAM atminties, keletas PCI lizdų. Bet kompiuteris pakankamai didelis ir naudoja saliginai daug energijos.

Netyčia atsirado proga įsigyti micro itx plokštę. Tiesa ji buvo jau naudota, bet nupirkau ja dvigubai pigiau nei kainuoja nauja plius prie visko gavau Kingston 512Mb atminties modulį. Taigi įsigyjau Intel D201GLY pagrindinę plokštę su integruotu Celeron 1.33GHz procesorium. Kompiuteris turi 1xPCI, 6xUSB, 1xCOM, 1xLPT, 1xVGA, 1xLAN, pelės ir klaviatūros jungtis. Trumpai tariant, paprastas kompiuteris sutalpintas ant mažos plokštės.

Laikinai kompiuterį pajungiau prie paprasto Codegen maitinimo šaltinio. Automobilyje kompiuterį turėtu maitinti M2-ATX 160W Intelligent DC-DC PSU (http://store.mp3car.com/M2_ATX_160W_Intelligent_DC_DC_PSU_p/pwr-015.htm). Kietas diskas tai Hitachi 60Gb nešiojamo kompiuterio diskas. Gavau krūva patarimų dėti SSd arba CF (Compact Flash) su perėjimu į IDE diskus, bet kainos jų didelės, o pigūs dirba mažais greičiais. Kolkas paliksiu taip kaip yra, ateityje, gal kąnors ir pakeisiu.

Keletas nuotraukų:

Paskutinėje nuotraukoje palyginimas su CD dėžute.

Valdymo centras – monitorius Lilliput EBY701-NP/C/T. 7″, plačiaekranis su lietimui jautriu paviršium monitorius:

Manau iškarto kyla klausimas, kas per programinė įranga. Ataskymas – Linux. Archlinux su 2.6.26 branduoliu, X.Org X Server 1.4.2, grafinė aplinka matchbox, šone matoma matchbox-panel. GTK2 tema – Darklooks, HightContrast piktogramų tema. Tiesiog jos gražiai atrodo ir dera su juoda spalva, visos yra juodai baltos, todėl į ekraną malonu žiūrėti. Juoda spalva pasirinkta, kad tamsiu paros metu būtų galima saugiai vairuoti (šviesios temos pakankamai smarkiai šviečia).

Ekrane nėra tasklist’o, todėl tarp programų reikia vaikščioti pasinaudojant dviem rodyklėmis panelėje (tikiuosi kituose žinutėse aprašysiu visą programinę įrangą ir konfiguracija).
Piktogramos žiūrint išviržaus:
* terminalas. Kiekvienas linux vartotojas žino kam jis ir kokia galią turi.
* thunar. Patogu ir greita naršyti po katalogus.
* rodyklė atgal, persijunti į prieštai buvusį langą.
* rodyklė į priekį, persijunti į sekantį langą. Jei langų daugiau nėra, tai jos nieko ir nedaro.
* onscreen keyboard. Virtuali klaviatūra ant ekrano.
* rhythmbox. Muzikos grotuvas. Patogus, aiškus, greitas, automatiškai atnaujina grojaraščius (nereikia jokių Add->Directory ar panašiai)
* viking GPS. Navigacijos programa. Tiesa ji kurimo stadijoje, bet naudoti jau tikrai galima.
* iksas. Išjungią aktyvų langą. Padaryta todėl, kad lango viršuje esantis iksiukas labai mažas ir sunkiai sugraibomas.

Dar keletas nuotraukų. Palyginimas su tapačia CD dėžute, onscreenkeyboard, grotuvas, navigacija, video, terminalas, terminalas su klaviatūra ir ekranėlio distancinis valdymas:

Šiai dienai veikia (žinoma viskas ant stalo):
* kompiuteris pilnai užsikrauna ir funkcionuoja
* galima pilnai vaikščioti po kompiuterio diskus, redaguoti bylas ir viską daryti su pirštu (arba spec. pieštuku) baksnojant ekraną.
* audio dalis galima sakyti veikia 99%
* video dalis (naudojamas mplayer) taipogi puikiai veikia ir rodo praktiškai visus video formatus (beveik patempia HD vaizda)
* navigacija. Maršrutus reikia susidaryti ant kito kompiuterio kuriame yra internetas arba pastarajį prijungti prie interneto.

Kas dar neveikia:
* bluetooth. Viskas suinstliuota ir techniškai veikia, tik riekia sukonfiguruoti, kad automatiškai priimtu duomenis iš mobilaus telefono. Planuose padaryti taip, kad per BT telefonas dalintu internetą. Interneto reiktu maršruto sudarymui. Tam pakanka visiškai lėto ryšio, nes perduodama labai nedaug duomenų.
* Laisvų rankų įranga per BT. Pradedu atsisakyti šio sumanimo ir konstruoti paprasta laisvų rankų įrangą naudojant laidus.
* Veikia Cepstral (http://cepstral.com/) Text To Speech varikliukas. Puslapyje galima pabandyti balsus. Kalba tikrai gerai. Žinoma produktas mokamas. Planas sujunti su navigacijos programa, kad ji galėtu pranešti apie pasikeitimus kelyje.
* Wifi korta. Po truputi pradedu atsikratyti šios minties.
* Komandų perdavimas balsu. Dalinai tai jau veikia, bet… reikia pakankamai laužyti liežuvį. Komandos paprastos, play, stop. galima vardinti abecelės raides, kurias programa perduoda lyg paspaudimus klaviatūra.
* Automobilio log’ai. T.y. kiek laiko, kokie atstumai, kada, kur, kokiais greičiais ir t.t.. judėjo automobilis.

Na ir pabaigai trumpas video su demonstracija kaip viskas veikia: http://dinux.gpf-se.com/galerija/mx-3/car_pc1.avi Žinoma su šiuo kompiuteriu aš niekur neskubu. Viską reikia padaryti iki galo (nors kąnors gyvenime reikia padaryti iki galo 🙂 ) viska atidirbti ir tada jau montuoti.

Linux+BT+SE

2012-02-172008-05-28 by dinux

Pilnai tai skambėtu: ArchLinux + Bluetooth + Sony Ericsson
Daugeliui NOKIA yra telefonų telefonas, o man tai SE. Seniau turėjau T630, o dabar jis tapo darbiniu (nes darbovietės išduotas Siemens’as yra totalus ****s). O asmeniniams skambučiams naudosiu SE W810i. Aišku šis modelis nėra naujas, bet man jo tikrai per akis. Nešiojamam ir darbiniam kompiuteriuose naudoju ArchLinux, namuose stalinis vis dar Slackware 12.0, bet greitu metu irgi pereisiu prie ArchLinux (kodėl? Gal parašysiu kitose žinutėse).

Taigi jungiame kompiuterį su telefonu. Mums reikės bluez-libs, bluez-utils, kdebluetooth, kmobiletools. Visa tai ir papildomus paketus kurių reikės, labai greitai ir paprastai įsidiegiau naudodamas pacman. Mano išorini USB-BT adapterį linux branduolys atpažysta be vargo. Tiesa, kad viskas veiktu dar reikia įvykdyti komandą /etc/rc.d/bluetooth start (jei BT naudojamas kasdien tai verta šį skriptą įkrauti nuolat).

Pirmiausia paleidžiu kbluetooth. SystemTray, SystemDock (ar kaip ji bepavadinsi) atsiranda BT įkona, ant kurios paspaudus atsidaro konqueror su rastų įrenginių sarašu:

Tiesa išpradžiu gali būti rodomi tik telefonų MAC adresai, bet po kiek laiko susigaudo ir jų vardus.
Telefono suporavimas veikia kuo puikiausiai (čia poruojamas darbinis kompiuteris su SE T630):

Dabar, lyg po kompiuterio bilų sistema, galima naršyti po telefono atmintį arba atminties kortelę (jei tokia yra).
SE W810i atminties kortelė:

SE T630 telefono atmintis, temų katalogas:

Norint įkelti kąnors į katalogus reikia elgtis lyg sų paprastais katalogais/bylomis jūsų kompiuteryje. Tik kaikurie telefonai gali nepriimti bylų automatiškai ir paklausti vartotojo ar tikrai priimti viena ar kita bylą.
Bylas į telefoną galima siūsti ir naudojantis OBEX object push įrankiu. Skirtumas tas, kad dabar jums nereikės rūpintis kur įkelti vieną ar kitą bylą, ją tiesiog siunčiame į telefoną, o telefonas pagal bylos tipą nuspres kur ją padėti. Temas prie temų, programas prie programų, paveiksliukus prie visų kitų paveiksliukų. Siunčiant telefonui neatpažinta bylą jis ją priims, bet po persiuntimo įspės, kad byla neatpažinta ir jos išsaugoti negalima. Programa atrodo taip:

Panašiai galima pasiūsti bylą ir iš telefono. Iššoks dialogas su paklausimu ar priimti bylą, o vėliau ir kur ją išsaugoti:

Taip pat yra funkcija užrakinanti kompiuterio ekraną, kai telefonas dingsta iš BT ryšio zonos:

Kita išbandyta programa yra kmobiletools. Ji skirta gauti/siusti sms žinutėms, tvarkyti adresų knygelę ir panašiai. Bendras vaizdas:

Labai lengvai ir paprastai galima perskaityt/peržiūrėti SMS ir adresų knygelę (adresų knygelėje numeriai dubliuojasi nes jie yra ir telefono ir SIM kortelės atmintyje):

Gavus naują SMS žinutę iššoka mažas pranešimas apie žinutes:

Tiesa žinutę išsiusti man nepavyko. Atrodo viskas gerai, bet adresatas jos negavo. Arba aš kažką praleidžiu arba programos nustatymai netokie… arba tiesiog nesuderinamumas (kas yra mažai tikėtina):

Taip pat programa leidžia skambinti naudojantis kompiuteriu. Bent jau numerį ji surenka, ar galima galbėti naudojantis kompiuterio mikrafonu/ausinėmis šito nebandžiau, bet abejoju kad taip įmanoma. Čia bandžiau nufotografuoti visą veiksmą. Fone matosi kompiuterio monitorius su skambinimo dialogu ir du telefonai, kairėje esantis skambina dešniajam 🙂

Kokia nauda iš pastarosios programos tai nelabai galiu pasakyti. Kol man neveikia SMS siuntimas ji man nelabai reikalinga, kas išto, kad gautes žinutes perskaitysiu, jei negalėsiu atsakyti. Tiesa galima gan patogiai persikelti į telefoną ir redaguoti adresų knygelė. Ką pirmiausia ir padariau – eksportavau adresų knygelės įrašus, kad kokiai nelaimiai atstitikus nereiktu verkti dėl prarastų telefono numerių.