dinux – dinux

F1 varžybos, Hungaroringas

2022-09-21 by dinux

F1 žiūriu nuo tada kai jas kokiais ~1994 pradėjo transliuoti per LRT kanalą. Prieš covid’ą jau su kolegom planavom, kad važiuosim į Barseloną, į F1 bandymus, bet atsitiko covid, o galiausiai buvo paskelbta, kad šiais metais į bandymus Barselonoj nebus įleidžiami žiūrovai. Todėl 2020 gruodžio mėn. tiesiai iš Hungaroring puslapio (gpticketshop.hu) perku GOLD 1 bilietus, kas vėliau pasirodo yra tiesiai prieš pirmą stato poziciją ir apdovanojimų pakilą.

Šitas tekstas bus labiau apie techninę kelionės pusę.

kamštis Lenkijoje

Keliavom su automobiliu (Mazda CX-30) visa šeima (du suaugę ir šešiametė). Į F1 varžybas aš važiavau vienas, šeima liko po miestą vaikštinėti. Maršrutą išvažiuojant susidėliojau tik į priekį:
Kaunas, Lietuva – Lodz, Lenkija 560km
Lodz, Lenkija – Trenčín, Slovakia 450km
Trenčín, Slovakia – Budapeštas, Vengrija 330km

Vieną nakvynę galima būtų ir atmesti, bet su vaiku ir taip jau buvo daugoka. Plius nereikėjo niekur skubėti, stojom kaikuriose lankytinose vietose.

Trenčín pilis, Slovakia

0 diena

Ketvirtadienis, atvykstam į Budapeštą. Gyvensim centre, vietos kur pastatyti mašinai nėra.. šiaip ne taip randam skersgatvio skersgatvyje. Vaizdelis baisus aplinkui, bet daugiau nėra kur statyt.

Budapeštas, Vengrija

Parkavimas mokamas 8-18 val. Mergaitė priėmime nesigaudo nieko apie parkingą, kaip sumokėti ir t.t. einu į kambarį, jungiuosi prie WIFI ir aiškinuosi. Išsiaiškinu. Visas miestas yra sudalintas į zonas, kaip pvz Kaune raudonoji, geltonoji, mėlynoji ir t.t. tai ten zonos yra skaitinės, pvz ten kur mes palikom mašiną 3086.
Dar vienas niuansas, toje vietoje kur mes palikom mašiną, max stovėjimo laikas yra 4val. (!!!) bet pasirodo išvažiuoti nereikia, reikia tik kas 4val. pratęsti parkingą.
Išbandžiau kelias programėles (nes mokėjimo aparatų nemačiau, jų gal net ir nėra) ir randu ta kuri veikia – [Parkl] https://play.google.com/store/apps/details?id=net.parkl.androidclient
Programėlė automatiškai kas 4val. pratęsia mokėjimą (jei tai pažymėta nustatymuose).

Antras dienos klausimas – viešasis transportas. Bet čia viskas labai paprasta, siunčiam [BudapestGO] https://play.google.com/store/apps/details?id=hu.webvalto.bkkfutar yra bilietai 24val, 72val, savaitei, mėnesiui ir panašiai. Tad už ~12€ perku bilietą savaitei ir galiu judėti su bet kokiu viešu transportu miesto ribose. Kol buvau išbandžiau tramvajų, metro ir traukinį.

1 diena

Penktadienis. Labai karšta diena. F1 treniruočiu diena ir puiki proga išsiaiškinti kaip nuvažiuoti į trasą. Rezultate du sustojimai su tramvajum, trys su metro ~20 min su traukiniu ir dar 15min su autobusu kuris veža iki pat trasos vartų.
Jau metro sutinku du lietuvius, tada važiuojam jau tryse. Traukinyje sutinkam dar tris, jau važiuojam šešiese. Pasiklysti nelabai įmanoma nes VISUR pilna žmonių (daugiausiai su RedBull atributiką), tiesiog reikia eiti su srautu.

Taigi, pirmos dienos atradimas. Pasirodo neužtenka savaitinio bilieto nuvykt į trasą, nes reikia bilieto “prailgintojo” (extension) kuris kainuoja ~0.50€ ir kurį galima nusipirkti tik fiziškai!!!! Žmonių eilės kosminės, bet mus tikrintojai kažkaip praleidžia. Tad sėkmingai grūdamės į traukinį. Lauke koks ~30C, traukinyje visiška pirtis. Išlipus iš traukinio laukia autobusai pažymėti F1 užrašais. Autobusai sukasi vienas paskui kitą, tad ilgai laukti nereikia, atvykstu į trasą. Įeinant į trasą patikrina kuprinę (taip jau labai atmestinai). Aš jau viduje. Žmonių daug, viskas nauja, vaikštinėju žiūrinėju. Pirmą kartą išgirstu F1.. susipažįstu su šalia sėdinčiais. Super.

Važiuoju namo. Prie autobuso eilė ~5min, autobusai vėl sukasi vienas paskui kitą. Atsirandu prie traukinio. Ir va dabar jau be to bilieto “pratesėjo” nepraslystu, varo visus į eilę pirkti bilieto už 0.50€, o pirkimo procesas be proto lėtas. Visi labai pikti. Dėl to praleidžiu du traukinius. Jau matau atvažiuoja ir trečias. Staiga priekyje žmogus iš UK nusiperka 10vnt bilietų, atsisuka ir visiems stovintiems šalia padalina po vieną. Gaunu dovanų ta nelemtą bilietuką ir kaip tik spėju į atvažiuojantį traukinį.

Atvažiavęs į miestą pas kontrolierius (ten tokių daug prie metro stočių buvo) išsiaiškinu kaip čia su tuo bilietuku, eilių nėra prie kasų, tad visom dienom į priekį nusiperku tų bilietukų “pratesėjų”.

2 diena

Šeštadienis. Trasoje LABAI lija. Šalta. Vėl praktiškai toje pačioje vietoje metro sutinku lietuvius. Šį kartą visus reikiamus bilietus turiu. Kas kur kaip jau žinau, tad su logistika viskas einasi puikiai. Tik atvykus į trasą pila lietus. Visi po vakar dienos karščių maksimaliai lengvai apsirengę (tarp jų ir aš). Nors turiu “ploščių” nuo lietaus, bet kojos permirko kiaurai. Atvėso iki ~17C. Trasoje iš F1 store perku už nenormaliai brangiai vienos komandos jumper’į kuris labai gelbėja. Jei ne jis tai turbūt kitą dieną jau būčiau slogavęs.

Važiuoti namo prie autobuso eilėj jau reikėjo laukti ne ~5min, o ~30min.

3 diena

Sekmadienis. Į trasą iš miesto pajudam apie 9:30 jau dviese. Stotyje laukia du traukiniai, vienas jau sausakimšas, į kitą dar galima įlipti. Prie trasos vėl žmonių labai daug. Tad planas buvo dar pamatyti F2 race, bet realiai į trasa patekom jau jiems važiuojant paskutinius ratus. Pamatom visus pre race paradus, himno giedojimą. Pasiruošimus startui kurie vyksta visiškai prieš akis.

Varžybas stebėjo 130 000 žmonių. Po varžybų visi pakilo iš tribūnų. Žmonių kiekis be protinis. Eilė iki autobuso kilometrinė (tiesiogine to žodžio prasme). Nusprendžiam eiti pėsti iki traukinio, kas pasirodo geras sprendimas, nes realiai visas automobilių eismas stovėjo.

Pėsčiomis aplenkėm visus automobilius, taksi. Nematėm nė vieno autobuso, nes visas eismas stovėjo. Blogai buvo tai, kad su mumis ėjo dar turbūt keli šimtai, o gal tūkstančiai žmonių ir traukinių stotyje buvo be šansų patekti į traukinį. Kol vienas iš nuvažiuojančio traukinio riktelėjo, kad “sėskit į traukinį važiuojantį į priešingą pusę”. Taip ir padarėm, nuvažiavom į priešingą pusę iki maršruto galo, o paskui traukiniui pastovėjus ~10min jis jau pajudėjo mums reikiama kryptimi. Sprendimas pasiteisino 100% nes privažiavus stotį į kurią vežė autobusai iš trasos, ten laukė be protinis kiekis žmonių. Kur visi norintys netilpo į traukinius.

Traukinyje kartu važiavo jaunimas iš UK, kurie gyvai surengė vagone “koncertą”. Nuotaika traukinyje MAX.

4 diena

Pirmadienis. Mieste jau nesimato nė vieno su F1 atributika. Budapešto realiai taip ir nepamačiau. Susikraunam lagaminus ir pajudam link Slovakijos į Tatrus.

Išvažiuojant iš Budapešto, Vengrija

Atgal maršruto nebuvau sudėliojęs. Buvau tik nusižiūrėjęs vieną vietą Tatruose, tad užsirezervuojam kambarį ir lekiam į Tatrus.

Popradské pleso, Slovakia

Budapest, Vengrija – Štrbské Pleso, Slovakia 400km (nakvojam dvi naktis)
Štrbské Pleso, Slovakia – Kraków, Lenkija 160km
Kraków, Lenkija – Kaunas, Lietuva 710km

Gavosi ~2600km su vidutimėn 5.7L/100km sąnaudom.

Pigiausias juostinis. SMENA 8M

2021-06-3 by dinux

Kodėl pigiausias? Todėl, kad su dėžute, instrukcija, odine dėtuve ir panašu, kad niekada nenaudotą, skelbimuose radau už 15€.

Šį aparatą turbūt reikėtų vadinti sovietine “muiline”. Gamintas 1970-1995 metais ir viso pagamintai 21 milijonas!!! vienetų.

Aparatas labai lengvas, visas plastikinis, išskyrus objektyvą, kuris panašu yra aliuminis. Dar keletas aliuminių detalių yra ant viršaus, tai juostos prasukimo ratukas ir vieta blicui.

Specialiai aš jo neieškojau, bet visada buvo smalsu sužinoti kaip toks fotografuoja, o aptikus skelbimą nusipirkau. O fotografuoja jis tikrai geriau už ~1995 paplitusias muilines. Pastarosios turėjo fiksuotą užlaikymą ir fiksuota fokusą, o Smena turi keičiama diafragmą 4-16 ir reguliuojama užlaikymą 1/8 – 1/250. Tiesa žiūrint pro langelį (view finder) nesimatys jokio fokusavimo progreso.. tas langelis yra tiesiogine to žodžio prasme – langelis. Ant fokusavimo žiedo yra surašytas atstumas metrais, šiais skaičiais ir reikia vadovautis.

Fotoaparatą nustatyti kadrui yra du būdai. Žmogui kuris nieko nesupranta ir žmogui kuris supranta nustatymus:
* pirmuoju atveju ant objektyvo yra nupieštą saulutė, debesėliai. Visa tai yra ant užlaikymo žiedo, tad pagal apšvietimą parenkamas užlaikymas.
Ant fokusavimo žiedo yra nupiešti portretas, pora, grupė žmonių, namai ir begalybė. Kas atitinka fokusavimo atstumą.
Objektyvo priekyje nustatomas juostelės jautrumas pagal GOST-ISO-DIN.
* antru atveju, galima vadovautis skaičiais t.y. nustatyti užlaikymą, fokuso atstumą ir priekyje diafragmą.

Iš paskutinės nuotraukos matosi, kad man papuolė aparatas pagamintas 90’tais metais.

Žemiau keleta nuotraukų darytu su šiuo aparatu. Juostelė Fomapan 400. Fomos ryškalai.

Linux OS ir žaidimai

2021-01-2 by dinux

Daugelis pasakys, kad tai nesąmonė ir kad tai neveikia. Ypač tie kurie nelabai žino kas ta linux OS arba geriausiu atveju kažkada išbandė Ubuntu, bet supratimo kaip veikia ši operacinė neturi.

O realybė tokia, kad per pastaruosius penkis metus situacija labai smarkiai pasikeitė. Ir labiausia reikėtų padėkoti VALVE kompanijai.

Bet pradžioje visus žaidimus reikėtų padalinti į dvi stovyklas. Pirmieji, kurie ir buvo paruošti šiai operacinei (native), o antrieji kurie veikia proton’o pagalba, kur didžiausią darbą ir nudirbo VALVE.

Taigi, kas tas proton (https://github.com/ValveSoftware/Proton)? Proton yra įrankių rinkinys (apimantis wine, dxvk ir kitus) kurių pagalba Steam klientas gali paleisti windows platformai skirtus žaidimus.

Wine – kaip patys autoriai sako, tai ne emuliatorius, netgi šis pavadinimas tai ir reiškia Wine Is Not an Emulator. Wine pagalba sukuriamas programinis sluoksnis kurio pagalba windows aplikacija galvoja, kad bendrauja su windows sisteminiais dll ir/ar branduoliu, o realybėje po šiuo sluoksniu veikia linux OS (jei tiksliau bet kuri kita POSIX operacinė).

DXVK – taip pat yra programinis sluoksnis, tik šis sluoksnis nebando padengti visos windows operacinės, o tik directx 9/10/11. Tam tikra prasme jį galima pavadinti linux’iniu directx’u.

Kaip žinoti prieš perkant ar žaidimas veiks? Yra du keliai. Nusipirkti ir pabandyti paleisti, jei neveikia arba veikia ne taip kaip turėtų, galima tiesiog paprašyti, kad gražintų už žaidimą pinigus (refund). Antras kelias yra apsilankyti https://www.protondb.com ir pasitikrinti ar veikia norimas žaidimas. Beje ten pat galima užpildyti raportą apie tai kaip veikia/neveikia vienas ar kitas žaidimas.

Kaip matosi iš viršuje esančio paveiksliuko šiai dienai yra parašyti raportai apie 16 579 žaidimus iš kurių 13 104 veikia linux OS. Tad jei neesi išprotėjęs geimeris tikrai galima rasti ką pažaisti laisvalaikiu. Tai mes sėkmingai ir darome 🙂

Visų pirmą ko reikia, tai Steam kliento. Diegimas priklauso nuo naudojamos distribucijos.
Antras žingsnis yra nustatymuose uždėti kelias varneles:

Ir viskas, daugiau vartotojui nereikia nieko daryti, spaudžiam PLAY ir žaidžiam (jei veikia 🙂 )

Daugelis žaidėjų (ypač jei kalba eina apie komandinius) tarpusavyje bendrauja naudodami Discord (https://discord.com) kuris puikiai veikia linux OS.

Turbūt daugelis transliuotojų (stream’erių) naudoja OBS žaidimui transliuoti twitch ar youtube platformoje. OBS puikiai veikia linux OS. Net ir nereikia būti transliuotoju, su juo labai patogu įrašinėti žaidimo, lango ar viso ekrano vaizdą.

Šiai dienai mano kompiuterio parametrai: AMD Ryzen 7 3800X, 32G RAM, NVIDIA 2070, 144Hz monitorius.
Nuo pat ~2003 (tada tai buvo naudota GeFoce 2) metų renkuosi tik NVIDIA vaizdo plokštes. Taip, kažkada Linusas parodė vidurinį pirštą jiems (https://www.youtube.com/watch?v=IVpOyKCNZYw), bet kas liečia vaizdo plokštes staliniams kompiuteriams, jos tiesiog visada veikia.

Na ir pabaigai sąrašas:
1. Counter-Strike: Global Offensive. Šis žaidimas yra skirtas linux OS (native) tad veikia be jokių papildomų įrankių.
2. Automobilista 2. Šis jau naudojasi proton’o pagalba. Veikia puikiai. Mato pajungta vairą. Vienintelis minusas, kad persijungus į kitą programą ir grįžus atgal ekranas tampa juodas. Šį bėda buvo pataisyta su naujausia proton versija, tad grįžus atgal dabar jau vaizdas yra, bet yra pametamas vairas.
3. Assetto Corsa Competizione. Dar vienas lenktynių simuliatorius kuris pastaruoju metu bando išstumti (ir galbūt išstums) antroje vietoje esanti Automobilista2. Veikia be priekaištų.

Viso Steam’e yra 44 žaidimai, tad visko nevardinsiu. Bet iš populiaresnių puikiai veikia: F-1, DirtRally, Project Cars2, Quake Champions.

Prometheus node exporter

2019-12-112019-12-10 by dinux

Prometheus (https://prometheus.io/) tai atviro kodo monitoringo sistema. Veikimo principas labai paprastas, kompiuteryje/serveryje veikia taip vadinamas node exporter’is kuris tam tikru portu (pagal nutylėjimą 9100), tekstiniu formatu atiduoda metrikas.

Metrikos gali būti serverio apkrovos parametrai, aparatinės įrangos informacija (temperatūros, aušintuvai, diskai ir t.t.), ar kažkokios programinės įrangos mariadb/mysql, apache ir t.t. metrikos. Exporterių tikrai yra prirašyta pakankamai daug, o jei reikia kažko išskirtinio, tikrai labai nesunkiai galima eksportuoti savo kažkokias susigalvotas metrikas.

Mano tikslas – ofiso serverių (labiau switch‘ų) kambaryje stebėti patalpos temperatūrą. Viskas turėtų patekti į prometheus ir būti atvaizduota grafanoje (https://grafana.com/).

Taigi, konstruojam hardwarinį temperatūrų node exporterį. Tam panaudojau Arduino nano ir enc28j60 LAN modulį.

Kodo pavyzdžių ir kaip viską sujungti tikrai galima rasti internete. Bet visos papaišytos schemos man neveikė. Problema buvo LAN modulio maitinimas. Kai kurios schemos nurodo LAN moduliui paimti įtampą nuo arduino 3V3 pin’o. Nuo jo pajungus, man moduliukas išviso neveikė. Nedegė jo LED ir nedegė indikaciniai LED pajungtus LAN kabelį.

Kai kurios schemos nurodo jungti nuo 5V. Tad jungiu nuo 5V pin’o. Viskas lyg veikia, bet LAN modulio čipas pradeda labai kaisti – per aukšta įtampa. Datasheet’as sako, kad reikia maitinti nuo 3V3, bet man nuo jo neveikia. Naršau internetą ieškodamas problemos ir randu: I was amazed to find that the ENC28J60 draws 200mA ! No wonder it wont work from the Nano’a 3.3v output (which is rated at 25 mA). (https://forum.arduino.cc/index.php?topic=452822.0)

Problema aiški! Lituoju 3V3 įtampos stabilizatorių ant 5V arduino pin’o, viskas veikia!… kokias dvi valandas. Viską pasijungiu ant stalo ir vėl bandau iš naujo. Po ~5min pradedu jausti, kad ardudino plokštelė pradeda palengva šilti. Panašu, kad perkaista.. bet kodėl?

Kaip matosi nuotraukoje, naudoju maža maitinimo šaltinį 220V -> 5V. Juo užmaitinu arduiną. Arduino nano turi 5V stabilizatorių, prie kurio aš jungiau LAN modulį, pasirodo, kad jis irgi yra per silpnas (nelabai čia protingai buvo jungti du stabilizatorius nuosekliai). Taigi dabar jungiu stabilizatorių jau ant Vin pin’o, ant kurio ateina 5V iš maitinimo modulio. Pagaliau schema stabiliai veikia.

Nuotraukoje matosi kaip viskas sumontuota viduje. Vidus nelabai gražus gavosi, mažoka dėžutė. Tvarkingai pritvirtinti gavosi tik maitinimo šaltinį. LAN modulis ir arduino turi tik super mažas skylutes montavimui, tad prie korpuso nesugalvojau kaip pritvirtinti, o klijuoti nenorėjau. Dėlto ir LAN jungties nesigavo gražiai išvesti per dėžutės šoną.

Rezultate curl’inant gauname:

$ curl http://192.168.10.250:9100/metrics
# Arduino DS1820 temperature exporter
temperature{thermometer="28ff6a0160170573"} 18.00
temperature{thermometer="28ff252160170585"} 16.00
temperature{thermometer="28ffed5530170399"} 16.69

Žemiau vaizdas iš Prometheus konsolės, Prometheus grafikas ir Grafanos grafikas:

Pastarasis kambarys nėra labai lankomas, todėl paskutinis žingsnis buvo sukurti prometheus alert’ą. Tad esant vėdinimo sistemos gedimui, ar dėl kažkokių priežasčių sustojus vėdinimo sistemai, praėjus 5min kai bus viršyta 22C temperatūra, Prometheus alert manager’yje pasirodys pranešimas apie pakilusia patalpos temperatūrą.

Darkroom timer (didintuvo laikmatis)

2019-07-10 by dinux

Spausdinant nuotraukas analoginiu būdu (apie tai rašiau čia) labai svarbus laikas. Bandžiau suktis iš situacijos naudodamas telefono programelę, bet telefono ekranas, kad ir rodo juodą spalvą, jis yra apšviestas ir skleidžia baltą šviesą.

Tokių prietaisų tikrai yra pirkti, tiek senų rusiškų, tiek šių laikų, modernių. Niekada neteko tokio naudoti. Nusprendžiau susikonstruoti savo. Tad maniškio valdymas yra toks kokį aš jį įsivaizdavau/sugalvojau.

Mano prietaiso mintis yra valdyti didintuvo lempą. Dešiniam šone yra rozetė į kurią jungiasi didintuvas. Didintuvo lempą priverstinai galima įjungti su viršuje esančiu jungikliu. Jungiklis didelis, tad tamsoje problemų jį apčiuopti ir junginėti nekilo.

Užprogramavimas.

Įjungus prietaisą ekrane šviečia nulis. Klaviatūros pagalba galima suvesti laiką sekundėmis. Suvedus laiką pasirenkam kuriam laikmačiui užstatyti suvestą laiką. Jų yra keturi. Tai raidės “A”, “B”, “C” ir “D” klaviatūros dešinėje.

Tarkime noriu, kad didintuvas popierių apšviestu 15sek, 2min pirmoje chemijoje (develop), 1min antroje (stop) ir 2min trečioje (fix).

Tad klaviatūroje suvedu “15” ir spaudžiu “A”, “120” ir spaudžiu “B”, “60” ir spaudžiu “C”, “120” ir spaudžiu “D”.

Paspaudus klaviatūroje “#” prasideda sekos vykdymas. 15’ikai sekundžiu suveikia rėlė ir užmaitina rozetę, ko pasekoje didintuvas apšviečia popierių. Po to pasigirsta pyptelėjimas ir ekranėlyje pasirodo skaičius 120. Laikas popierių dėti į pirmą vonelę. Kas sekunde ekranėlyje skaičius mažėja iki nulio (laikmatis B). Pasiekus nulį, vėl pasigirsta pyptelėjimas. Laikas popierių perkelti į antrą vonelę. Ekranėlyje pasirodo skaičius 60 (laikmatis C). Vėl mažėja iki nulio ir vėl pasigirsta pyptelėjimas. Laikas popierių perkelti į paskutinę vonelę. Ekrane pasirodo 120 (laikmatis D) ir mažėja iki nulio. Paskutinį kartą pasigirsta pypsėjimas. Dabar galima įjungti šviesą ir įvertinti rezultatą.

Viskas sukonstruota WeMos D1 R1 pagrindu. Programuota arduinu.

Žemiau nuotraukoje matosi visos panaudotos detalės.

Nuorodos iš kur pirkau:
WeMos D1 R1 https://www.aliexpress.com/item/32657998940.html
Klaviatūra https://www.aliexpress.com/item/32831963425.html
Ekranėlis (raudonas) https://www.aliexpress.com/item/32867950441.html
Rėlė https://www.aliexpress.com/item/32639452633.html
Spykeriukas https://www.aliexpress.com/item/32955065577.html
Maitinimo šaltinis https://www.aliexpress.com/item/32656713529.html
Jungiklis ir rozetė https://www.ermitazas.lt/
Dėžutė https://rcl.lt/

Klaviatūrai nuskaityti panaudojau Keypad https://playground.arduino.cc/Code/Keypad/
Plačiau kokiu principu veikia: http://www.circuitbasics.com/how-to-set-up-a-keypad-on-an-arduino/

Su klaviatūra buvo dvi bėdos. Pirmoji, kad veikė ne visi klavišai. Išardęs pamačiau, kad naudojami takelių “jumperiai”, kurie, panašu turėjo kažkokią varžą.

Matosi nuotraukoje, kad prilitavau savo “jumperius”. Klaviatūra pradėjo veikti.

Bet štai išlindo antra bėda, kontroleris tiesiog persikraudinėdavo. Pagooglinus randu https://github.com/esp8266/Arduino/issues/3241
Rezultate Keypad.cpp faile 213 eilutėje pridedu yield()
Dabar ji atrodo taip:

while( (waitKey = getKey()) == NO_KEY ) yield();;   // Block everything while waiting for a keypress.

Ekranėlį valdau su TM1637 (galima rasti Arduino Library Manager’yje). Ekranėlis šviečia raudonai (raudonos šviesos nebijo juodai baltas foto popierius). Pagal nutylėjimą jis šviečia gan ryškiai, tamsoje man to nereikia, tad šviesumą mažinu iki minimumo. Kodas:

display.setBrightness(0);

Spykeriukas spiegia gan garsiai, tad bandymo keliu atrenku varžą ir pajungiu nuosekliai. Kokia tai varža nebepamenu, orientavausi į norima garsumą.

Aparatas jau išbandytas, darbas daug smagesnis, veikė taip kaip noriu ir nei kart nepavedė.

Analoginė fotografija

2019-02-24 by dinux

Paskutinį kartą nuotraukas analoginiu būdų spausdinau prieš gerus penkis metus. Ramybės nedavė ir už nugaros lentynoje stovintis mamos prieš 30 metų naudotas didintuvas. Visai “netyčia” skelbimuose radau krokus didintuvo skelbimą. Tas tab’as naršyklėj buvo atidarytas ilgiau nei mėnuo.. galvoju, reik skambinti, nieko nebus 🙂 Ir štai, man už nugaros stovi jau du didintuvai 😉

Bet viskas iš eilės.

Skaitmeninei fotografijai naudoju Pentax K-5II, o analoginei Pentax P30. Pliusas šio rinkinio toks, kad tiek vienas tiek kitas naudoja tuos pačius objektyvus.

Į juostinį aparatą dedasi dvi SR44 arba LR44 baterijos. Jos reikalingos maitinti elektroniką kuri ieškiklyje rodo rekomenduojama užlaikymą. Jei objektyvas turi diafragmos A rėžimą, tai užlaikymą ir diafragmą susireguliuoja pats aparatas. Tiesa kieno prioritetą naudoja tai taip ir neaišku. Taip pat baterija yra reikalinga juostelės ISO nuskaitymui. Ant juostelės kasetės yra toks “kodas” vadinamas DX kodu (nuoroda į wikipedia). Pats juostelės prasukimas ir susukimas atgal į kasetę yra mechaninis. Savaime suprantama, autofokuso nėra.

Juosteles pirkdavau dažniausia pigiausias spalvotas. Paskui teko pabandyti juodai baltas C41 proceso, kad fotolabas už mane galėtu išryškinti, nes nesinori pačiam visko sugadinti. Pastebėjau, kad paskutines neštas juosteles fotolabas kažkaip sugeba subraižyti, todėl dabar pasirinkau Ilford HP5+ o ši jau yra rankinio ryškinimo. Tad pabaigus šią, bandysiu ryškinti pats.

Taigi, didintuvas krokus color sl 4

Priedo gavau voneles į kurias telpa A4 lapas (senosios vonelės yra mažesnės), pincetus, raudoną lempą ir dar keleta smulkmenų.

Popieriaus turiu bent keturias rūšis, seno rusiško. Nuotraukose žemiau 24cm x 30cm ir 18cm x 24cm. Taip pat turiu Ilford multigrade kuriam reikalingi filtrai (kurių taip ir nenusipirkau), tad nuotraukos gaunasi kiek pilkokos (filtrai reikalingi kontrastui reguliuoti).
Labiausiai patinka daryti ant didelių A4 dydžio lapų (24cm x 30cm).

Chemija pirkta kažkada foto pro parduotuvėje. Galiojimas pasibaigė turbūt prieš kokius penkis metus.
Sumaišyta chemiją laikau 1L buteliuose su kamštukais kurie turi apsaugą nuo vaikų.

Patalpa kurioje viską darau – vonios kambarys.

Tiek daug raudonos šviesos nenaudoju. Palieku tik dešiniausia žibintą, kurį atsuku į sieną, tad kambaryje būna minimaliai šviesios, kad tik matyčiau popierių vonelėje. Rezultatą pamatau tik uždegus šviesą.

Tai tiek trumpai, kaip gimsta nuotraukos, kurias pačiam viršuje laiko mano dukra. Beje ta nuotrauką yra daryta iš spalvotos juostelės.

Samsung Gear S3 Frontier

2018-12-27 by dinux

Čia turėjo būt labai graži nuotrauka, kaip laikrodis paniręs į akvariumo vandenį 🙂

Šio laikrodžio review ir nuotraukų yra pilnas internetas, tai kartotis nelabai reikia ir nelabai tikslinga. Bandysiu aprašyti tai, ko neradau skaitydamas ar žiūrėdamas youtube visokius video apie šį laikrodį.

Laikrodį naudoju apie penkis mėnesius, tad žemiau keletas mano pastebėjimų.

Pagal specifikacijas gamintojo puslapyje, rašoma, kad baterija laiko 3-4 dienas. Mano patirtis rodo, kad baterija su širdies ritmo nuskaitymu kas 10min. laiko ne daugiau kaip tris dienas. Jei laikrodį įdedu krauti kol būnu duše (o aš ten būnu ilgokai) tai baterija laiko 5-6 dienas.

Sportuojant (mano atveju važiuojant dviračiu, bėgiojant ar minant elipsinį treniruoklį) baterija sėda apie 8-9% per valanda. Tuo metu laikrodis naudoja GPS ir nuolat seka širdies pulsą. Tad teoriškai sporto rėžimu turi atlaikyti iki 11 valandų,

Šio laikrodžio pagalba galima atsiliepti į skambutį. Garsas nėra super garsus, bet tarkime vairuojant ir ranką laikant ant vairo susikalbėti galima. Bet tokiu atveju neveiks jūsų automobilio laisvų rankų įranga (jei tokia turit). Bent mano Sony Xperia XZ1 vienu metu susijungdavo arba su laikrodžiu arba su mašinos laisvu ranku įranga. Po kurio laiko išlindo dar viena bėda, kad po ~ dešimties skambučių, telefone garsas tiesiog dingdavo, toks jausmas, kad telefonas garsą siunčia laikrodžiui, o anas to nemato. Po bluetoth išjungimo/įjungimo bėda dingdavo vėl kokiai dešimčiai skambučių. Problemą išsprendžiau išjungdamas galimybe atsiliepti į skambučius su laikrodžiu (pats skambinimo faktas rodomas). Rezultate mašinoj telefonas sėkmingai susijungia su laisvom rankom, o ir garsas telefone nustojo dinginėti.

Vienintelė papildoma programa kurią įsirašiau į laikrodį yra Endomondo, su ją ir sportuoju. Jei yra šalia (ryšio zonoj) telefonas tai programėlė laikrodyje iškarto sinchronizuojasi su telefonu, jei ne tai visi surinkti duomenys bėgiojant (bėgiojant su savim neimu telefono) į telefoną ir tuo pačiu internetą patenka tada kai laikrodis “pamato” telefoną. Duomenims sinchronizuotis būtinai reikia, kad laikrodyje būtų paleista endomondo. Kažkokio foninio (background) proceso atsakingo už duomenų sinchronizavimą laikrodis neturi.

Sportui galima naudoti ir integruota programėlę, bet aš visada duomenis kaupiu endomondo (kuriuos vėliau dar exportuoju ir į stravą) tad, kad nereiktu dar papildomai vargti su eksportais importais iškarto viską įrašinėju su endomondo.

Pranešimai (notifications). Laikrodyje rodomi pranešimai kurie pasirodo telefone ant ekrano. Ir rodoma būtent tai kas pasirodo telefone t.y. jeigu telefone yra įjungtas privatumo rėžimas bus rodomas tik faktas apie gauta žinutę, bet pati žinutė ne. Bet jeigu pranešime matosi, siuntėjas ir pačios žinutės tekstas tai lygiai tas pats bus matoma ir laikrodyje. Pas mane privatumo rėžimas nėra įjungtas, tad laikrodyje matau visus pranešimus pvz kad gavau el. laišką, nuo ko ir kokia antraštė. FB messenger žinutės siuntėją ir visą žinutę į kurią netgi galima atsakyti paruoštukais (Taip, Gerai, Ne, Vairuoju ir t.t.) arba esant norui su miniatiūrine klaviatūra suspandyti savo atsakymą, ko aš nedarau, nes tai yra visiškai nepatogu. Tas pats ir su slack, viber, whatsapp, youtube ir t.t.

Veikimo atstumo metrais negalėčiau įvardint, bet 90kv.m. plotą padengia kuo puikiausiai.

Rezultate laikrodžiu esu patenkintas. Ypač vairuojant ar dirbant kieme nereikia ieškoti telefono, viskas matoma ant riešo. O sportuojant greitai galima pasižiūrėti kaip smarkiai dirba širdis ir reikalui esant truputi “apsiraminti” su tempu arba jį padidint 🙂

Pirmas ansible “prasukimas” ant Ubuntu mašinos

2018-12-16 by dinux

Ansible (https://www.ansible.com/) tai automatizacijos įrankis. Tarkime turime 2.. 5 .. 100 .. 200 ir daugiau linux’iniu mašinų (mačiau lyg yra ir windows, bet pastarosios nenaudoju, tad nežinau) kažkiek valdyt galima ir vmware, ir norime visuose mašinose atlikti tokius pačius veiksmus. Tarkime super paprastas pavyzdys instaliuoti visuose mašinose vim. Lendant giliau, galima naudoti sąlyginius sakinius, kintamuosius, galima kurti, trinti, redaguoti failus (konfigus), instaliuoti paketus ir praktiškai viską ką galima padaryti konsolėje. Tad jei yra daugiau nei vienas serveris kurio konfiguracija turi būt tokia pat, ar labai panaši – ansible jūsų draugas.

Taigi situacija. Penkios Ubuntu 16.04 LTS mašinos. Ansible playbook’ą paleidinėja (prasukinėja?) Jenkins (https://jenkins.io/). Pridedu šeštą Ubuntu 16.04 LTS į hosts failą, SSH raktą ir važiuojam! … ir nevažiuoja:

SSH Error: data could not be sent to remote host

Bandau jungtis iš Jenkins į naująjį Ubuntu, viskas puikiai veikia. Iš Ubuntu pusės matosi, kad susijungimas įvyksta. Apkaltinam Jenkins. Mintis sukasi apie Jenkinso SSH agenta, gal jis turi kažkokį seną raktą ar nepasiima naujo… Ta proga atnaujinamas Jenkinsas ir visa distribucija. Reboot. Neveikia. Visi kiti likusieji Ubuntu veikia kuo puikiausiai.

Bandau leisti ansible playbook’ą iš savo kompiuterio… Ta pati klaida. WTF? Ryšys tikrai yra, ssh’išintis galiu.. pingas eina. Niekas neblokuota (viskas default, nes ansiblas tai neprasuktas). Googlinu, nieko nerandu. Ir taip staiga mintis galvon, o pythonas yra?

apt install python

Viskas veikia 🙂

Išvada:
1. Ansible klaida apgaulinga (ar suprasta ne taip), o prie jos prisirišus sudeginta bereikalingai laiko.
2. Ubuntu 16.04 LTS server eina be python paketo… Kas galėjo pagalvoti?

SSD sparta

2018-12-16 by dinux

SSD kompiuteryje naudoju jau turbūt >7 metai. Pirmasis diskas (jis vis dar veikia ir nė kart nepavedė) yra OCZ-AGILITY3. Pastarojo talpa yra 64GB tad su laiku jau tiesiog netilpo visa root particiją su Android Studio, keleta Steam žaidimų. Todėl buvo pakeistas į Samsung SSD 860 EVO 250GB

Vieną dieną rašo draugas: “Nusipirkau Samsung SSD, padariau greičio testus bet greitis tik ~200MB/s” Tada priėjom išvados, kad jo kompiuterio SATA jungtis yra senoka t.y. 3Gb/s. Po disko keitimo man net į galvą nešovė pažiūrėti kaip greitai veikia naujasis. Žiūrim ir matom:

Timing cached reads: 23102 MB in 1.99 seconds = 11585.15 MB/sec
Timing buffered disk reads: 818 MB in 3.00 seconds = 272.59 MB/sec

Beje, disko greitį matuoju su:

sudo hdparm -Tt /dev/sda1

O gi pasirodo, kad maniškio kompiuterio motininė plokštė turi du SATAIII 6Gb/s ir keturis SATAII 3GB/s, taip gavosi, kad visus diskus jungiau eilės tvarka ir SSD diskui atiteko SATAII 3Gb/s spartos jungtis. Taisom šitą klaidą ir testuojam iš naujo:

Timing cached reads: 24158 MB in 1.99 seconds = 12116.03 MB/sec
Timing buffered disk reads: 1580 MB in 3.00 seconds = 526.18 MB/sec

Realaus greičio skirtumo nepajutau.

PS: Diskui pajungti panaudotas Supermicro SATA Flat Straight-Straight 81cm Cable (CBL-0481L)

ADS-B+Banana PI=flightradar24

2018-11-20 by dinux

Paruošus darbui Banana PI visai atsitiktinai toptelėjo mintis pasidalinti ADS-b duomenimis su Flightradar24 (www.flightradar24.com).

ADS-b tai atvirai lėktuvų transliuojamos metrikos (aukštis, greitis, koordinatės ir t.t.). Visa tai transliuojama 1090MHz dažniu ir gali būt priimama su vos 10€ kainuojančiu USB TV tiuneriuku. Aš juos turiu kelis, bet šiuo konkrečiu atveju naudojamas šis:

Aliexpress puslapyje į paiešką parašius “ads-b” tikrai rasite ne vieną tokį ar panašų tiuneriuką. Svarbiausia, kad jo mikreschemų rinkinys (chipset) būtų RTL2832U.

Jungiam tiuneriuką prie kompiuterio ir instaliuojam rtl-sdr
Ubuntu:

apt install rtl-sdr

Archlinux:

pacman -Sy rtl-sdr

Nesvarbu kuria OS naudojat (kad ir bet kuria kita linux distribuciją) reikia uždrausti (blacklistinti) dvb_usb_rtl2832u kernel modulį. Pastarasis modulis yra skirtas skaitmeninei TV žiūrėti, jis yra kernelio dalis, todėl užsikraus pirmasis ir “trukdys” mums naudotis tiuneriuku ne pagal jo tiesiogine paskirtį.

Patikrinimui ar viskas gerai veikia, naudojam:

rtl_test -t

Iš puslapio https://www.flightradar24.com/share-your-data kopijuojame pateikta komanda ir leidžiama kaip root. Mano atveju tai buvo:

bash -c "$(wget -O - https://repo-feed.flightradar24.com/install_fr24_rpi.sh)"

Šis skriptas suinstaliuos fr24feed servisą. Konfiguruojame su:

fr24feed --signup

Aš iš anksto jau buvau užsiregistravęs flightradar24 puslapyje, tad čia panaudojau tuos pačius prisijungimo duomenis.

Maniškė konfigūracija atrodo taip:

root@bpi-iot-ros-ai:~# cat /etc/fr24feed.ini 
receiver="dvbt"
fr24key="***************"
path="/usr/bin/dump1090-mutability"
bs="yes"
raw="yes"
logmode="1"
procargs="--net"
windowmode="0"
logpath="/var/log/fr24feed"
mpx="no"
mlat="no"
mlat-without-gps="no"

Enable’inam servisą:

systemctl enable fr24feed

Startuojame:

systemctl start fr24feed

Jei viskas veikia, adresu http://_jūsų_serverio_IP_adresas:8754 turėtumėt matyti kažką panašus:

O adresu http://_jūsų_serverio_IP_adresas:8080 (vaizdas su nauja antena, aprašymas žemiau)

Norint matyti šį vaizdą konfiguracijos ketvirta ir aštunta eilutės yra privalomos.
Šiam lange rodomi šiuo metu tiuneriuko matomi lėktuvai. Jei per minutę joks signalas negaunamas, lėktuvėlis iš šio žemėlapio yra šalinimas. Taigi, šiuo mementu maniškis banana pi priima signalą iš 11 lėktuvų ir dar du iš kurių pilnai duomenis nepaimami (per toli?).

Ir paskutinis bet svarbus įrenginys visame šitame yra antena.

Pirmas tris savaites tiuneriukas buvo pajungtas prie “bet kokios” (PMR dažniui skaičiuotos Yagi tipo) antenos. PMR dažnis yra 446MHz, lėktuvai transliuoja 1090MHz… tad tai net nėra panašų, bet su tokia komplektacija lėktuvai buvo matomi iki 120km spinduliu.

Kiek pasigoolinus nusprendžiau pasidaryti šiam dažniui skirta anteną “voriuką”. Antena tikrai nedidutė, gero sprindžio dydžio. Antenos “brėžinys” matosi vienoje iš nuotraukų. Visų strypelių ilgis 68mm, kampai 45 laipsnių.

Po antenos pakeitimo, matymo spindulys padidėjo nuo ~120km iki 210km t.y. beveik dvigubai.
Atstumo galima pasiekit ir didesnio, bet antena yra ant vieno aukšto namo, kuris aplinkos atžvilgiu yra šiokioje tokioje dauboje.

Taip pat daugiau kaip šimtu padaugėjo per diena nuskaitomų lėktuvų kiekis:

Už tai, kad teikiu duomenis flightradar24 puslapiui, mano Basic paskyra pavirto į Business, todėl puslapyje galiu prieiti prie visiškai visų duomenų ir be reklamos.

PS: Su šiuo tiuneriu galima nuveikti ir dar daugiau smagių dalykų, gal kada aprašysiu.
PSS: Nuotraukoje aukštoji yra CB antena, gal kada ir apie tai parašysiu.